„Grigeo“ projektas, įgyvendintas savu laiku

Kone prieš aštuonerius metus bendrovės „Grigeo“ kartu su inžinerinių sprendimų kompanija „SKF Lietuva“ pradėtas įgyvendinti įrenginių aktyviosios techninės priežiūros projektas, anot įmonės valdybos pirmininko Gintauto Pangonio, turėjo parodyti, kaip bus planuojami ir atliekami popieriaus pramonės gamybos įrenginių priežiūros darbai, išgryninti prioritetus ir iššūkius.

ĮRODINĖJO POKYČIŲ NAUDĄ

G. Pangonis pripažino – prieš pradedant diegti aktyviosios techninės įrenginių priežiūros programą, reta diena gamybos įmonėje praeidavo be įrenginių gedimų, reiškusių stringančią gamybą ir nemenkus nuostolius. Bendrovės specialistų pagrindinė užduotis buvo kuo greičiau pašalinti gedimus, nors darbai dažniausiai nebūdavo suplanuoti iš anksto, o atsarginės detalės neužsakytos.

Bendrovės „Grigeo“ vadovai visų pirma pradėjo nuo pasižvalgymo aplink: domėjosi gerąja užsienio šalių praktika, diegiant kompiuterizuotas įrenginių techninės priežiūros valdymo sistemas. Tuo metu pasaulyje vyravo dvi koncepcijos: įrenginių priežiūrą ir eksploataciją perleisti į kitos įmonės rankas arba turėti savo specialistus ir kreiptis į kitas įmones tik prireikus pagalbos ar sistemos patobulinimų.

Bendrovės „Grigeo“ generalinis direktorius Robertas Krutikovas antrino, kad projekto pradžioje teko apsispręsti, ar įrenginių priežiūrą patikėti specialistams iš šalies, ar įmonėje išsaugoti inžinierius, sykiu savo praktinę patirtį (angl. „know-how“). Pasirinkus antrąjį variantą, darbuotojams teko išklausyti daugybę mokymų, kad galėtų dirbti su naujausiomis technologijomis. Įgyvendinant projektą, popieriaus pramonės gamyklos darbuotojus konsultavo specialistai iš Europos, Azijos, Pietų Korėjos. Tik užbaigus mokymus įdiegta įrenginių priežiūros programa.

G. Pangonio žodžiais, projekto įgyvendinimo startas nebuvo lengvas – darbuotojus teko įkalbinėti patikėti atliekamų darbų nauda. Tik praėjus porai metų įmonės specialistai įvertino įdiegtos programos pranašumus, visų pirma tai, kad nebereikia kaskart skubėti remontuoti staiga iš rikiuotės išėjusios technikos.

Įmonėje įrenginių keletas tūkstančių, todėl nuolat būtina susidėlioti prioritetinius darbus.

DARBAI ĮMONĖJE – PAGAL NUOSEKLŲ GRAFIKĄ

Vienas pirmųjų darbų, kurį atliko „SKF Lietuva“ specialistai, buvo Technikos padalinio struktūros peržiūrėjimas. Iki įgyvendinant projektą, įmonė neturėjo darbuotojo, atsakingo už planavimą, pagrindinė atsakomybė tekdavo grupių vadovams. Šie atsakė už atliekamų darbų kokybę, planavimą, žmogiškuosius išteklius. Peržiūrėjus padalinio struktūrą, atsirado Prevencijos grupės vadovas, darbų planuotojas, atsirado žmogus, atsakingas už įrenginių ir guolių tepimą, ko anksčiau taip pat nebuvo.

Vėliau buvo įvertinta, kaip įmonėje vyksta remonto darbai, kaip prižiūrimi įrenginiai, planuojami darbai, užsakomos atsarginės detalės. Įvertinus visus procesus, įdiegta programinė įranga IBM „Maximo“. Kasdieniame darbe pradėtas naudoti analizės įrankis, gedimo prie-žasties nustatymo analizė, į programą sukeltos visos atsarginės dalys, valdomi atsarginių dalių sandėliai.

Anot R. Krutikovo, keičiant susidėvėjusį guolį, senasis ištiriamas, nustatoma gedimo priežastis: dėl dulkių, patekusios drėgmės, netinkamo sumontavimo ar kt. Prieš montuojant naują detalę, atsižvelgiama į nustatytas priežastis, kad gedimas nesikartotų.

Atsakingi darbuotojai kiekvieną įrenginį patikrina tam tikru laiku ir periodiškumu. Kompiuteryje pateikiama išsami informacija, kada, kokį įrenginį sutepti, kaip dažnai ir netgi kiek naudoti tepalo.

Kone svarbiausias programos pranašumas, R. Krutikovo teigimu, darbų planavimas. Remonto darbai dabar suderinami bent prieš savaitę, užsakomos atsarginės dalys tiems darbams atlikti, parūpinami reikalingi įrankiai. Kiekvienas darbuotojas kasdien vadovaujasi darbų planu, kuriame surašyta, kurioje gamyklos vietoje kokį darbą privalu atlikti. „Iš pradžių darbuotojams atrodė, kad juos įspraudėme į rėmus, buvo pasipriešinimo, bet dabar visi žino, ką reikia atlikti ir kada. Viskas suplanuota, darbo vieta paruošta iš anksto, o darbai atliekami su garantija. Įvedėme terminą „su garantija“. Jei prie to paties mazgo grįžtame po labai trumpo laiko, vadinasi, atliktas darbas neišlaikė garantinio laikotarpio, taigi, nustatoma priežastis, kas buvo atlikta negerai“, – pasakojo „Grigeo“ generalinis direktorius.

Beje, kaip įrenginiai turėtų būti remontuojami, prižiūrimi, kokie kokybiniai reikalavimai jiems keliami, darbuotojai taip pat sužinojo mokymuose.

Įrenginių remonto darbai suplanuojami bent prieš savaitę, užsakomos atsarginės dalys.

LŪKESTIS – TIK SUPLANUOTI DARBAI

Įmonėje įrenginių – keletas tūkstančių, todėl būtina susidėlioti svarbiausius darbus. Prioritetams nustatyti įdiegtas įrankis „Kritiškumo analizė“. Kiekvienas įrenginys įvertinamas pagal tris kriterijus: jei jis sugestų, kokį nuostolį patirtų įmonė, kokius nuostolius reikštų prastova, kokią įtaką įrenginio gedimas gali turėti darbuotojų saugumui ir aplinkai.

Įmonėje veikianti Prevencijos grupė iš anksto numato galimas rizikas ir gedimus. Pasitelkusi reikiamus įrankius, matuoja guolių vibracijas, kurioms nukrypus nuo nustatytų normų, įtariamas netrukus ištiksiantis gedimas. Sprendžiama, ar gali pakakti sutepti guolį ir pratęsti jo eksploataciją, ar konkretų įrenginį būtina įrašyti į sistemą, kad mechanikas pagal planą galėtų jį suremontuoti.

G. Pangonio žodžiais, projektas nėra baigtinis. Darbuotojai į jį pasižiūrėjo kūrybiškai – nuolat svarsto, ką galima padaryti dar geriau.

Skaičiuojama, kad prieš 10 m. gamykloje 80 proc. darbų buvo neplanuotų. Apsisprendus diegti aktyviosios techninės įrenginių priežiūros programą, viltasi, kad situacija apsivers – 80 proc. visų įrenginių remonto darbų bus suplanuoti iš anksto. Rezultatas pranoko lūkesčius – pernai neplaniniai darbai tesudarė 4 procentus.

Beje, nors Prevencijos grupė įmonėje nėra didelė, jos uždavinys – į procesą įtraukti visus gamybos darbuotojus. Technikai netgi sukūrė mobiliąją aplikaciją, į kurią kiekvienas pamainos operatorius gauna užduotį, kokius įrenginius privalo patikrinti. Programėlėje sužymėjus atliktus darbus, visa informacija perduodama sistemai, o tai specialistams padeda iš anksto numatyti potencialias gedimų priežastis.

Valdybos pirmininkas pasidžiaugė, kad darbuotojai prižiūri eksploatuojamus įrenginius, siūlo, kaip eksploataciją padaryti dar efektyvesnę. Pavyzdžiui, jei atlikdamas darbą darbuotojas užtruko, kažkas jam sutrukdė, atsirado nenumatytų darbų, visi trukdžiai fiksuojami, inžinieriai planuotojai vėliau svarsto, kaip tą patį darbą patobulinti, kad jį būtų galima atlikti dar efektyviau ir greičiau.

Pašnekovas pripažįsta – svarstymų, ar vertėjo investuoti į programą, nekyla ne tik „Grigeo“ vadovams, bet ir darbuotojams, įvertinusiems šios naujovės potencialą: „Manau, kad mes palipome daug laiptelių į viršų. Pasikeitė darbuotojų mentalitetas, remonto kultūra ir įpročiai.“

Įmonė šiuo metu diegia papildomus įrankius, vertina jų potencialą. Artimiausių metų lūkesčiai ne mažiau ambicingi – neplanuotų įrenginių remonto darbų turi nelikti. Beje, pokyčius rodo ir skaičiai: efektyviau prižiūrint įrenginius, tinkamai juos eksploatuojant ir vykdant prevencinę stebėseną, gamykla pajėgumus padidino 15 procentų.

Kristina BUIDOVAITĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Pin It on Pinterest