Pramonę stiprins itin svarbia lengvata

Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) lengvata, kuria galės pasinaudoti intensyviai elektros energiją vartojančios pramonės įmonės, žadama, didins jų konkurencingumą ir mažins išlaidas elektros energijai. Galiausiai šiuo žingsniu siekiama paskatinti įmones investuoti į energinį naudingumą. Energetikos ministerija sprendžia ir dar vieną pramonės įmonėms aktualią problemą – kaip išvengti elektros tiekimo trukdžių. Konkretūs žingsniai žadami netrukus.

Neatsiliksime nuo kaimynų

Energetikos ministerija skaičiuoja – daugiau nei vieną gigavatvalandę (1 GWh) elektros energijos per metus suvartojančių įmonių Lietuvoje galėtų būti apie 150. Dalis įmonių priklauso tokioms pramonės šakoms kaip plastiko, trąšų ir azoto junginių, organinių ir neorganinių chemijos junginių, rafinuotų naftos produktų gamyba ir kitoms.

VIAP diferencijavimo schema buvo sukurta didinant daug elektros energijos suvartojančių pramonės įmonių konkurencingumą ir pritraukiant užsienio investicijų. Tikimasi, kad, sumažinus mokestinę naštą energijai imliai pramonei, bus pagerinta investicinė aplinka Lietuvoje, sudarytos palankios sąlygos aukštą pridėtinę vertę kuriančioms įmonėms pritraukti, galiausiai išaugs daug elektros energijos naudojančių pramonės šakų įmonių konkurencingumas.

Panašias diferencijuotas VIAP schemas mūsų regione jau taiko Lenkija, Latvija, Rumunija, Slovėnija, Čekija, Bulgarija, todėl Lietuva, konkuruodama dėl tiesioginių užsienio investicijų, buvo mažiau patraukli potencialiems investuotojams. Planuojama, kad, sukūrus geresnes verslo sąlygas, per ateinančius 15 metų į pramonės sektorių būtų galima pritraukti investicijų už daugiau nei 700 mln. eurų.

Taigi, VIAP lengvata galės pasinaudoti intensyviai elektros energiją savo veikloje naudojančios pramonės šakų įmonės, kurios per metus suvartoja daugiau nei vieną gigavatvalandę (1 GWh) elektros energijos.

Tokios įmonės galės susigrąžinti 85 proc. nuo elektros gamybai iš atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) skatinti skirtų VIAP mokėjimų. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) 2019 metams patvirtinta elektros gamybai iš AEI skatinti VIAP įmoka yra 0,88 cento už kilovatvalandę (ct/kWh) arba 8810 Eur/GWh.

Šia VIAP lengvata taip pat siekiama paskatinti įmones investuoti į energinio naudingumo didinimą. Todėl ypač svarbus kriterijus – pramonės įmonės turės būti atlikusios energijos vartojimo auditus ne anksčiau nei prieš ketverius metus nuo prašymo dėl VIAP lengvatos pateikimo dienos.

Atsižvelgiant į energijos vartojimo auditų išvadas, įmonės, kuriose nebus įdiegtos geriausios energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonės, turės įsipareigoti šias priemones diegti, investuodamos ne mažiau kaip 75 proc. nuo susigrąžintos VIAP mokėjimų sumos.

Taip pat į šią paramą galės pretenduoti tik tos įmonės, kurios neturi pradelstų mokėjimų už VIAP ir nėra priskiriamos sunkumų patiriančių įmonių kategorijai.

Energetikos ministerija teigia esanti susipažinusi su elektros energijos tiekimo trukdžių problema, pažįstama bent daliai pramonės įmonių, ir ieško racionalių sprendimų gerinant elektros energijos tiekimo kokybę, juolab kad pramonės įmonių technologiniuose procesuose vyksta rimtų pokyčių.

Energetikos ministerija kartu su Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Valstybine energetikos inspekcija, elektros perdavimo sistemos operatoriumi AB LITGRID ir skirstomųjų tinklų operatoriumi AB „Energijos skirstymo sistemos operatorius“ analizuoja ir diskutuoja apie galimus sprendimo būdus bei priemones, siekdami išspręsti elektros įtampos svyravimų bei kryčių (mikrotrūkių) problemas Lietuvoje. Tikimasi sutarti dėl konkrečių žingsnių.

Kriterijų – ne vienas

Lietuvos pramonininkų konfederacija taip pat diskutavo dėl atsiradusios galimybės susigrąžinti dalį sumokėtos kainos už VIAP. Energetikos ministro patarėjas Rytis Kėvelaitis pristatė priimtą Vyriausybės nutarimą, kuriuo suteikta galimybė elektros energijai imlioms įmonės, veikiančioms tam tikruose Europos Komisijos nustatytuose sektoriuose, susigrąžinti 85 proc. elektros energijos gamybai iš atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) skirtų VIAP lėšų. 75 proc. susigrąžintų lėšų įmonės bus įpareigotos panaudoti energijos vartojimo efektyvumo priemonėms diegti, o likusią dalį galės naudoti kitoms veikloms. Tuo atveju, jei įmonė auditoriaus išvada pripažįstama visiškai energetiškai efektyvi, galės visus 85 proc. naudoti savo nuožiūra.

VIAP lėšų administratoriaus bendrovės BALTPOOL generalinis direktorius Andrius Smaliukas pristatė sutartį, kurią su VIAP lėšų administratoriumi turės sudaryti įmonė, norinti susigrąžinti dalį sumokėto VIAP. Prašymą grąžinti VIAP už 2019 m. patirtas išlaidas bus galima pateikti iki 2019-ųjų liepos 1 d., o vėlesniais metais kasmet iki liepos 1 d. bus galima teikti prašymą už praėjusius metus.

Kriterijai, kuriuos atitinkančios įmonės galės pasinaudoti lengvata, net keli: sunaudoja daugiau nei 1 gigavatvalandę (GWh) elektros per metus; gauna ne mažiau nei 30 proc. pajamų iš veiklų, nurodytų Europos Komisijos gairių dėl valstybės pagalbos aplinkos apsaugai ir energetikai 3 bei 5 prieduose (tokia veikla galėtų būti vaisių, uogų ir daržovių sulčių, krakmolo ir krakmolo produktų, aliejaus ir riebalų gamyba ir kt.); atliktas energijos vartojimo auditas – ne anksčiau nei prieš 4 metus; nėra įsiskolinusi VIAP administratoriui ir nepatiria finansinių sunkumų. Kai kuriais atvejais papildomai skaičiuojamas elektros energijos vartojimo intensyvumas (pavyzdžiui, pardavimai ir paslaugos, akcizas parduotai produkcijai, neatskaitomo PVM sąnaudos, subsidijos gaminiams ir pan.).

VIAP diferencijavimo schema galima pasinaudoti nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2028 m. gruodžio 31 dienos.

Straipsnis paskelbtas žurnale „Baltic Industry“ | 2019 pavasaris.