Naujų logistikos centrų statybas diktuoja logika ‎‎

Lina Svaldenienė

Šiuolaikinis logistikos terminalas, šiuolaikinis sandėlis gali būti tarsi veidrodis ne vien to, kaip metams bėgant keičiasi pramoninio pastato medžiagiškumas ir kokybės reikalavimai, bet ir kaip keičiasi verslo veikimo principai ir požiūris į darbuotoją.

Jei lygintume senos statybos logistikos terminalus ar pramonės sandėlius su šiuolaikiniais, skirtumus aptiktume pačioje jų vystymo pradžioje. Jau projektavimo stadijoje būsimam logistikos terminalo pastatui yra keliami aukštesni šilumos klasės, energijos taupymo, technologinių sprendimų reikalavimai.

Technologinių sprendimų įtaka

Investicijos į naujų šiuolaikiškų sandėliavimo paskirties objektų statybas 2020-aisiais buvo itin gausios. „Ober-Haus“ skaičiavimais, pernai užbaigtų naujų sandėliavimo patalpų plotas trijuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose beveik 60 proc. viršijo statybų plotus šiuose regionuose 2019 metais. Praėjusiais metais nekilnojamojo turto vystytojų kompanija „Baltic Sea Properties“ Lietuvoje užbaigė trijų logistikos terminalų statybas. Dar praėjusį sausį pabaigta vokiečių logistikos operatoriaus plėtra Dobrovolės kaime, esančiame piečiau nuo Vilniaus, o vasarą pabaigti statyti farmacijos paslaugų logistikos terminalas „Oribalt Vilnius“ ir logistikos terminalas „Delamode Baltics“. Sigitas Jautakis, „Baltic Sea Properties“ Lietuvoje vadovas, pažymi, kad principiniai konstrukciniai dalykai pastatuose išlieka, tačiau įrengimas ir medžiagiškumas smarkiai skiriasi: „Aišku, sandėlis vis tiek yra sandėlis, taigi, yra tam tikri plotai, kolonų žingsniai, aukštis, skaičiuojamos stogo apkrovos, kurios turbūt nekinta. Bet kinta medžiagiškumas ir energinė klasė, vietoj senų lempų įrengiamas LED apšvietimas, parenkami kiti šildymo sprendimai.“

Kokybiška darbo vieta

Kitas stiprus pokytis, skiriantis šiuolaikinius logistikos terminalus nuo senųjų, yra nulemtas pasikeitusio požiūrio į darbuotojus. Paprasta – žmonės logistikos centruose taip pat nori normalių darbo sąlygų. Prieš penkiolika metų, dar tik prasidėjus pirmųjų logistikos terminalų statyboms, rinkoje buvo daug senos, sovietinės statybos terminalų. Jie pasižymėjo tikrai labai prastos kokybės buitinėmis patalpomis. Darbuotojams nebuvo numatyta jokio komforto. „Naujieji terminalai yra visiškai kito kokybės lygmens. Bent jau mūsų statomuose terminaluose darbo sąlygos darbuotojams biuruose mažai kuo skiriasi nuo normalaus biuro Vilniaus centre. Visiškai taip pat įrengtos darbo vietos, lygiai taip pat yra buitinės patalpos ir visas komfortas, kompiuteriniai sprendimai“, – pasakoja S. Jautakis. Jis pastaruoju metu sako stebįs gana stiprią požiūrio kaitą. Logistikos terminalų nuomininkai ima suprasti, kad, norėdami išlaikyti darbuotojus, jie privalo investuoti į daug kokybiškesnes darbo vietas. Tai aktualu tiek saugant sandėlio, tiek logistikos darbuotojus, tiek vadybininkus.

Darbo sėkmės dalis

Kita akivaizdi tendencija – sandėlio procesų automatizacija ir robotizacija. Šiuolaikiniuose sandėliuose atsiranda technologinės linijos, keltuvai, kurie yra visiškai robotizuoti. Šie technologiniai įrenginiai turi dirbti tam pritaikytose patalpose ir mechanizmai yra gana jautrūs darbo sąlygoms. Tai reiškia, kad iš anksto turi būti numatytas grindų lygmuo, temperatūros ir dulkių kontrolė. „Patys logistikos operatoriai supranta, kad jiems reikalinga tokia optimizacija, ir tuos klausimus kelia. Projektuodami naujus terminalus, mes vienareikšmiškai turėsime atsižvelgti į šiuos dalykus: į energinę klasę, kokybišką darbo vietą, efektyvų suplanavimą, visus automatizacijos procesus. Dar prieš dešimt metų turbūt mažai kas apie tai galvojo“, – teigia Norvegijos kapitalo nekilnojamojo turto plėtotojų atstovas. Pasak S. Jautakio, visų pirma į rinką atėjo nauji, gražūs, modernūs prekybos centrai. Jie pakeitė visuomenės supratimą apie tai, kaip turi atrodyti prekybos centras. Antrąja banga į miestus atėjo normalūs biurai, kai žmonės panoro dirbti verslo centruose, kurie yra specialiai tam pritaikyti. O logistikos sektoriaus vystymas tuo metu dar buvo pirminėje stadijoje, kai daugelis sandėlį tiesiog laikė sandėliu ir niekuo daugiau. „Rhenus Svoris“ sandėlys.

Karantinas parodė, kas optimalu

„Dabar yra tas laiko tarpas, jau penkti metai ar daugiau, kai logistikos operatoriai, įmonių vadovai mato, kad reikia transformuotis tam, kad aptarnautų savo klientus efektyviai ir taupydami sąnaudas. Jie turi eiti į kokybiškus, modernius logistikos centrus, kadangi tai yra dalis jų darbo sėkmės“, – įžvalga dalijasi S. Jautakis. Naujai statomuose terminaluose atsižvelgiama į transporto srautus, į tai, kaip eksploatuojamas sunkiasvoris transportas, kaip organizuojamas pakrovimas ir iškrovimas. Automatizuoti procesai, optimizacijos, transporto srauto kontrolė trumpina aptarnavimo laiką, pigina paslaugos sąnaudas. Iš to laimi logistikos operatorius: jis greičiau aptarnauja klientą. Atitinkamai jų klientai taip pat yra patenkinti, nes gauna kokybišką paslaugą su galbūt net mažesnėmis sąnaudomis ir labai efektyvia laiko kontrole. „Šiais laikais niekas nebesitiki, kad, užsisakius prekę, tau ją Vilniuje veš savaitę. Visi nori per dieną ar dvi. Matome tendenciją, kad kalbama apie prekių pristatymą ne per tris dienas, o tą pačią dieną arba per pusdienį, – pabrėžia S. Jautakis. – Visa logistikos grandinė statoma vertinant, kad, vartotojui ar verslo subjektui užsisakius prekes, jis negali laukti savaitės – jis nori jų dabar ir iš karto.“ Karantino laikotarpiu logistika išgyvena efektyvinimo virsmą, nes pasikeitusios sąlygos parodė, kas yra optimalu ir ką reikia daryti.

Mikrosiuntų logistika augs

„Ober-Haus“ prognozuoja, kad ateityje aktyvės kompaktiškų ir universalių sandėliavimo paskirties projektų plėtra arčiau vartotojo, nes ją skatina sparčiu tempu auganti elektroninė prekyba. Vis dėlto 2020-aisiais užbaigti logistikos terminalai su per pandemiją pasikeitusiomis prekybos realijomis nieko bendro neturi. Tarkime, „Baltic Sea Properties“ tiesiog įgyvendino ilgalaikius susitarimus, padarytus su būsimais nuomininkais dar iki pandemijos. Šios įmonės vadovas taip pat prognozuoja rinkoje daugiau logistikos sprendimų, nukreiptų į mikrosiuntas: „Mes matome, kad ypač šiais metais aktuali smulkioji logistika ir internetinė prekyba. Atrodo, kad pandemija sustabdo gyvenimą gatvėje, bet realiai juk gyvenimas nesustoja. Žmonės toliau valgo, reikia ir apsirengti, vis dar reikia buities daiktų. Vartojimas pasikeitė – kažkur sumažėjo, bet kažkur jis išaugo. Atitinkamai mikrosiuntų skaičius yra tikrai stipriai išaugęs ir, manau, nesustos augti.“ Per pandemiją žmonės patyrė naujus vartojimo būdus ir ekspertai sutaria, kad po karantino žmonės grįš į darbus ir prekybos centrus, bet tikrai ne taip gausiai, kaip buvo iki pandemijos. Tai reiškia, kad tarp darbo ir veiklos iš namų ir biuro nusistovės nauja pusiausvyra ir visa logistika, atliepianti naują tendenciją, tik augs ir sėkmingai klestės.

Statybos pasvertos finansiškai

Be to, kad šiuolaikiniai logistikos centrai turi būti išmanūs ir automatizuoti, jie privalo būti dar ir lengvai, patogiai pasiekiami. Kalbėdamas apie pernai užbaigtus objektus, S. Jautakis pabrėžė, kad abiem atvejais „Baltic Sea Properties“, kaip vystytojai, stengėsi vietas terminalams parinkti kartu su partneriu, būsimu nuomininku. „Svarbu, kur partneriai nori būti, kur būti jiems aktualu, – sako vystytojas. – Tikrai suprantu, kad, pavyzdžiui, smulkiųjų siuntų ir logistikos terminalai turi būti ypač arti vartotojo. Mūsų atveju tiesiog žiūrėjome, kad būtų patogu privažiuoti, būtų galimybė apimti visą Lietuvą ir transporto atstumus, kad jie būtų palyginti vienodi į visas puses. Kai lokacija parenkama, žiūrima, ar yra laisvos žemės, kurią galima būtų įsigyti.“ 2020-ųjų naujų sandėliavimo plotų statybos šuolis prilygsta matytam daugiau nei prieš dešimtmetį, 2008 metais. Tačiau situacija tuomet ir dabar iš esmės skirtinga. Nekilnojamojo turto burbului pučiantis, vystytojai leido pigius pinigus per daug nesvarstydami. Šiuo metu visos statybos yra finansiškai labai pasvertos ir motyvuotos, tai reiškia, spekuliatyvių statybų praktiškai nėra.