Programinės įrangos milžinės „SOLIDWORKS“ vadovas: „Kalbėkime ne apie ketvirtąją pramonės revoliuciją, o apie Renesansą“

Viešojoje erdvėje ketvirtoji pramonės revoliucija (Industry 4.0) linksniuojama ne pirmus metus. Vis tik JAV įsikūrusios trimačio modeliavimo ir su tuo susijusių skaitmeninių procesų programinės įrangos milžinės „Dassault Systèmes SOLIDWORKS Corporation“ vadovo Gian Paolo Bassi teigimu, reikėtų kalbėti ne apie revoliuciją, o apie industrinį renesansą.

„Revoliucijos yra suardančios, griaunančios, tai nėra labai malonus transformacijos būdas. Jų metu daugelis žmonių kažko netenka; revoliucijos visada turi pralaimėtojus. Trys vykusios revoliucijos daliai visuomenės sukūrė naują vertę, bet išstūmė arba nuskurdino kitas dalis. Renesansas istoriškai nuo revoliucijos skyrėsi tuo, kad į veiksmo centrą pastatė žmogų, iškėlė vidurinę klasę, gamintojus, išradėjus“, – sako G. P. Bassi. Anot jo, vienas svarbiausių renesanso išradimų buvo masinės spaudos staklės, kurios suteikė galimybę plačiai sklisti žinioms. „Tokia yra mūsų ir šiuo metu vykstančių permainų vizija – automatizacija, dirbtinis intelektas neturėtų išstumti žmonių – tai turėtų sustiprinti juos, praplėsti jų žinias bei gebėjimus“, – teigia „SOLIDWORKS“ vadovas. Jis atkreipia dėmesį į kitus pokyčius, kuriuos atneša „pramonės renesansas“.

Kaštų mažinimas nebėra sėkmingo verslo variklis

Visos trys iki tol buvusios pramonės revoliucijos išskirtinai stengėsi sumažinti masinės gamybos kaštus. G. P. Bassi teigimu, dabar vertė jau nebekyla iš gamybos kaštų sumažinimo – ji kyla iš inovacijų, kurios suteikia vartotojams kuo įspūdingesnių ir įdomesnių naujų, į atskirą žmogų ir jo poreikius orientuotų, potyrių. „Ketvirtoji pramonės revoliucija keičia mentalitetą ir vartojimo modelį – žmonės jau nepasitenkina vien funkcijomis, kurias atlieka masinės gamybos produktas, jie nori įgyti potyrių. Pirkdami garsių ar išskirtinių prekių ženklų produktus, žmonės renkasi ne prekę, o potyrį. Tiesa, dažnai jis suformuotas reklamos“, – sako „SOLIDWORKS“ vadovas.

Pasaka G. P. Bassi, vykstant šiems pokyčiams didžiausias pavojus kyla šalims, kurios susitelkusios į kaštus mažinančią gamybą: „Dėl to jau susirūpino Kinija. Ji „Kinija 2025“ vizijoje iš „Made in China“, nori tapti „suprojektuota ir išrasta Kinijoje“ (angl. Designed and Invented in China). Kitu atveju šalis neišgyvens. Tas pats gresia ir Pietų Korėjai. Dabar šios šalys siekia tapti vadinamosios „kūrybinės ekonomikos“ (angl. Creative Economy) dalimi, o kūrybinei ekonomikai vertės suteikia inovacijos, ne gamybos kaštų mažinimas“.

Inovacijų vertė matuojama kitaip

Lankydamasis Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) kūrybiškumo ir inovacijų centre „LinkMenų fabrikas“ G. P. Bassi akcentavo, kad tokios vietos, kaip ši yra geriausias pavyzdys tų pokyčių, kurie vyksta pastaruoju metu – nuo masine produkcija grįstos ekonomikos pereinama prie tokios, kuri siekia prisitaikyti prie vartotojo, individualių jo poreikių.

„Vertė yra kuriama tokiose vietose kaip „LinkMenų fabrikas“, nes čia gimsta inovacijos. Inovacijomis pagrįsta ekonomika yra visiškai kitais parametrais grįstas vertės kūrimas. Dėl to esant naujoms sąlygoms kai kurios pramonės šakos susiduria su didžiule problema – jos gali skaitmenizuoti savo procesus, tačiau aš nemanau, kad vien tik tai joms padėtų sukurti daugiau vertės. Jos privalo ne tik skaitmeninti procesus, bet juos visiškai keisti. Seni procesai su skaitmenizavimo „injekcija“ neišgelbės nuo per pasaulį besiritančios inovacijų bangos“, – sako jis.

Išsilavinimo svarba didės

G. P. Bassi akcentuoja, kad inovacijų reikšmei augant, švietimo reikšmė taip pat didėja. „Inovacijos dažnai gimsta netikėtai, tačiau reikia jas paskatinti, „pasėti sėklas“, ir tam geriausias būdas – per švietimą. Kuo toliau, tuo labiau fizinis darbas nebebus toks aktualus, jį pakeis automatizacija; robotai jau dabar gali atlikti daugelį darbų. Ateities darbuotojai bus labai gerai išsilavinę, ir jei visuomenė nori išgyventi ir klestėti, turi edukuoti savo piliečius. Švietimas tampa visuomenės klestėjimo pagrindu. Manau, jog tas vyksta ir Lietuvoje“, – atkreipia dėmesį jis.

„SOLIDWORKS Corporation“ pati aktyviai įsitraukia į švietimo procesą Lietuvoje. Pusketvirto tūkstančio „SOLIDWORKS EDU Edition 2018-2019 Multi-Site Network“ („SOLIDWORKS EDU“) programinės įrangos licencijų 2018 m. pavasarį Lietuvos švietimo sistemai padovanojo „Dassault Systemes SOLIDWORKS Corporation“ įgaliotas techninio palaikymo ir mokymo centras Lietuvoje, kompanija „IN RE“, partnerystėje su Lietuvos inžinerinės pramonės įmonių asociacija „LINPRA“.

VGTU inf.