ANTTIS PELTOMÄKIS. Pramonės iššūkiai gali tapti galimybėmis

Ketvirtoji pramonės revoliucija, robotizacija, nykstanti tradicinė sektorių samprata – tai tik dalis išbandymų, kurie laukia Europos Sąjungos šalių pramonės. Ar ES ir toliau demonstruos progresyvų požiūrį ir ar keičiantis technologijoms pramonėje nepritrūks vienos nakties prieš egzaminą? Visa tai interviu su Europos Komisijos Vidaus rinkos, pramonės, verslumo ir MVĮ generalinio direktorato generalinio direktoriaus pavaduotoju Anttiu Peltomäkiu.

Kokie iššūkiai ir galimybės laukia ES šalių pramonės šiemet ir artimiausioje perspektyvoje? Ko ES šalių pramonei tikėtis artimiausiu metu?

Pramonė – pagrindinis produktyvumo ir inovacijų variklis bei ekonominės gerovės pagrindas Europoje. ES yra pasaulio lyderė daugelyje pramonės sektorių, pavyzdžiui, farmacijos, chemijos, mechanikos inžinerijos ir mados pramonės. ES pramonė sukuria du trečdalius ES eksporto ir suteikia darbo vietas 32 mln. žmonių. Vien nuo 2013 m. čia sukurta 1,5 mln. darbo vietų. Pirmaujanti Europos pozicija pramonėje paremta bendrąja rinka, turinčia 500 mln. vartotojų, stiprias vertės grandines, talentingus darbuotojus ir pasaulinio lygio mokslo bazę.

Vis dėlto mūsų pramonė susiduria ir su naujais iššūkiais: sparčiu technologijų vystymusi, intensyvia pasauline konkurencija ir tvarumo poreikiu. Europa yra gerai pasirengusi atsakyti į šiuos iššūkius ir pasinaudoti naujo industrinio amžiaus galimybėmis. Norėdama išlaikyti savo konkurencinį pranašumą, pramonė turi nuolat prisitaikyti, priimti inovacijas ir skaitmeninimą, judėti mažaanglės ekonomikos link. Pramonės politikos vaidmuo čia svarbus. Ji turi stiprinti pramonės gebėjimą prisitaikyti ir kurti naujoves.

Toks yra atnaujintos ES pramonės politikos strategijos tikslas – sukurti sistemą, kuri leistų ES pramonei prisitaikyti prie šių iššūkių ir paverstų juos galimybėmis. Pavyzdžiui, nauja ES plastiko strategija sukurs naujų galimybių pramonei ir paskatins ES lyderystę plastiko perdirbimo srityje. Į mūsų gyvenimą ateina dirbtinis intelektas ir su juo susijęs automatizuotas susietasis automobilių vairavimas. Pramonė jau rengiasi, o mes norime suteikti privačiajam sektoriui ir piliečiams Europoje tinkamą pagrindą. Netrukus pristatysime strategijas abiem klausimais.

Kas, jei nei pati pramonė ir suinteresuotosios šalys galėtų geriau parodyti būsimas tendencijas! Todėl Europos Komisija sukūrė aukšto lygio darbo grupę „Pramonė 2030“, skirtą vidutinės trukmės bei ilgalaikėms problemoms ir galimybėms aptarti. Taip pat kasmet rengiame „Pramonės dienas“. Šiemet jos vyko Briuselyje vasario 22–23 dienomis. Tą pačią savaitę visoje Europoje įvyko dar 50 renginių.

Kaip vertinate ES pramonės galimybes ir konkurencinius pranašumus globaliame pasaulyje?

ES pramonė ir toliau išlaiko pirmaujančią poziciją daugelyje pasaulio rinkos sektorių. Vienas pavyzdžių yra perėjimas prie mažaanglės ir žiedinės ekonomikos. Nuo 2014 m. produktyvumas ES nuolat augo, taigi, jau panaikinome produktyvumo atotrūkį nuo JAV. ES taip pat lieka vienu patraukliausių regionų užsienio investicijoms, 2016 m. pritraukėme 424 mlrd. eurų tiesioginių užsienio investicijų.

Naujausi duomenys patvirtina, kad Europos pramonė atsigavo po ekonominės krizės. Gamyba auga, vis daugiau įsteigiama įmonių, didėja investicijos į mokslinius tyrimus ir vystymąsi. 2017 m. pramoninės produkcijos pirkimo vadybininkų indeksas rodo, kad gamybos sektoriaus klestėjimas pasiekė aukščiausią lygį per 20 metų.

Per pastarąjį dvidešimtmetį įmonės smarkiai pasikeitė. Labiau tarpusavyje susiję yra ne tik žmonės, bet ir įmonės. Pasaulinio masto pramonės sektoriaus bendrovės vis labiau integruojasi į tarpvalstybinę ekonominę veiklą ir pasaulines vertės grandines.

Europos įmonės, bendrojoje rinkoje vykdančios tarpvalstybinę veiklą, taip pat lengviau konkuruoja pasaulyje. Šiandien gamybos įmonės daug dažniau savo produktus sieja su susijusiomis paslaugomis nei anksčiau. Pavyzdys – su produktu pateikiama taikomoji programa. Būtent čia Europos pramonė turi konkurencinių pranašumų. Paslaugų komponentas Europoje sudaro didesnę pramonės pridėtinės vertės dalį nei kituose regionuose.

Derinantis prie pasaulinės konkurencijos ir sparčių technologinių pokyčių labai svarbu, kad ES pramonė skatintų naujoves. Pramonės įmonės turi pritaikyti savo verslo modelius ir investuoti į naująsias technologijas. Norint pasinaudoti pramonės kaitos pranašumais, reikia daug investuoti į žmonių įgūdžius ir talentus, pažangią gamybos įrangą ir nematerialųjį turtą. Taip pat reikia užtikrinti geresnį pagrindinės Europos pramonės konkurencingumo priemonės – bendrosios rinkos – funkcionalumą.

Kaip vertinate Rytų Europos ir Baltijos šalių gamybos sektoriaus perspektyvas?

Visų pirma, norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad šių šalių ekonomikos skiriasi viena nuo kitos, turi skirtingą potencialą ir perspektyvas. Žinoma, nemažai dalykų jas ir sieja, ypač Baltijos valstybes. Jos turi gerą progą toliau integruotis ir pakilti aukščiau Europos ir pasaulio vertės grandinėse.

Iki šiol jų pramonėje dominuoja tradiciniai sektoriai su mažesniu mokslinių tyrimų ir vystymosi intensyvumu bei daugeliu įmonių, užsi-imančių užsakomąja gamyba. Didelis dėmesys gamybos sektoriaus skaitmeninimui ir stipri parama startuoliams pranašauja sėkmingą Baltijos šalių ekonomikos ateitį.

Pirmininkaudama Tarybai, Estija parodė, kad politinė ir ekonominė Baltijos „tigrų“ įtaka Europoje padidėjo. Tačiau kai kurie iššūkiai išlieka. Šalys turės spręsti gebėjimų trūkumo ir investicijų į inovacijas klausimus, kurie yra svarbūs siekiant išlaikyti ir gerinti savo konkurencingumą ilgalaikėje perspektyvoje.

Pastaruoju metu daug kalbama apie ketvirtąją pramonės revoliuciją, apie pramonės robotizaciją, skaitmeninimą, paslaugų pramonei dominavimą. Nyksta tradicinė sektorių samprata ir dėmesys labiau sutelkiamas į tarpsektorinį verslą. Kokios perspektyvos šioje srityje?

Technologiniai laimėjimai tokiose srityse kaip robotika, daiktų internetas, dirbtinis intelektas, bioekonomika ir naujos energetikos sistemos yra naujo industrinio amžiaus bruožai. Informacinių technologijų vystymosi paskatinta automatizacija keičia tradicinius gamybos procesus ir darbo pobūdį. Paslaugų komponentas tampa vis svarbesnis.

Todėl labai svarbu skatinti tokių pažangių technologijų naudojimą kartu su pramonės vertės grandinėmis. Tai ypač svarbu mažosioms įmo-nėms, nes MVĮ skaitmeninių technologijų naudojimas vis dar nepakankamas: pagal tyrimus daugiau nei 90 proc. MVĮ atsilieka nuo skaitmeninių naujovių.

• Pramonės modernizavimo skaitmeniniame amžiuje metodas grindžiamas trimis dalykais. Visų pirma, įmonėms reikia paramos, kad jos galėtų eksperimentuoti su šiomis technologijomis. Skaitmeninių naujovių centrai, eksperimentinės laboratorijos ir kiti technologijų centrai turi susisiekti su įmonėmis, kurios dar nėra įsitraukusios į skaitmeninę transformaciją, ir pasiūlyti pagalbą technologijų, procesų ir verslo modelių srityse.
• Antra, turime sukurti sistemą, kuri pašalintų kliūtis skaitmeninei transformacijai. Pavyzdžiui, reikia spręsti kibernetinės saugos problemas, užtikrinti sąveikumą ir laisvą duomenų judėjimą, palengvinti investicijas į modernią skaitmeninę infrastruktūrą.
• Trečia, turime mokyti ir perkvalifikuoti mūsų piliečius, kad jie galėtų prisitaikyti prie skaitmeninio amžiaus.

Ar bus užtikrinta tvari pramonės plėtra ir tvarus produktyvumas, gamybos procesus ėmus pertvarkyti taip, kad jie tiktų produkcijai, skirtai individualumo pageidaujantiems klientams ir tokiam individualizuotam asortimentui arba rinkoms, gaminti ir gamybos procesus ėmus tiesiogiai sieti su vartotojais?

Inovacijos ir vertės kūrimas iš esmės keičiasi. Naujos kartos vartotojai tikisi bendradarbiavimo kuriant produktus ir tvarių produktų. Gamybos įmonės ir paslaugų teikėjai bendradarbiaus dar glaudžiau, ieškodami vartotojų poreikius labiau atitinkančių sprendimų, kurie leistų labiau suderinti produktus ir paslaugas. Regioninis ir vietinis pritaikymas taip pat turės didelę įtaką pramonės funkcionavimui.

Įvairialypės pasaulio rinkos, paskirstyta gamyba ir vis geriau informuota klestinti pasaulio vidutinė klasė iškels daugiausia iššūkių pramonei. Nauja pasaulinė rinka sukurs vartotojų pasirinkimo regioninę įvairovę: skirtingiems regionams reikės skirtingų produktų, skirtingų funkcinių sprendimų ir skirtingos kainodaros politikos.

Pramonė turės reaguoti ir žymiai pagerinti savo rinkos analizės gebėjimus, kad galėtų geriau suprasti vartotojų poreikius. Gamintojai ir paslaugų teikėjai turės spręsti masinio pritaikymo uždavinį, turės labiau derintis prie vietos vartotojų ir jungtis į tinklus, kad būtų arčiau vartotojų, geriau patenkintų vietinę paklausą ir sumažintų sąnaudas.

Vertė Elena Paleckytė