Ar bus ruošiami darbo rinkai reikalingi, kvalifikuoti meistrai?
Trečiadienį vykusiame neeiliniame Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje priimtas protokolinis nutarimas dėl pasirengimo įgyvendinti Mokslo ir studijų įstatymo nuostatas, kuriomis apibrėžiamos trumposios pakopos studijos. Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) sveikina šį pasistūmėjimą ne vienerius metus užsitęsusiose diskusijose dėl aukštojo mokslo studijų pakopos profesinei kvalifikacijai pagal Lietuvos kvalifikacijų sandaros penktąjį lygį įgyti. Tuo pačiu reiškia viltį, kad į tolimesnius šio klausimo derinimo etapus bus įtraukiami socialiniai partneriai.
„Diskusija dėl penktojo lygio aukštojo mokslo studijų pakopos profesinei kvalifikacijai tęsiasi jau kelerius metus. Iki šiol joje, kalbant apie specialistų paruošimą, „praslysdavo“ esminis momentas – t. y. – kam rengiami šie specialistai?“. Būtent verslas tiksliausiai gali įvardyti, kokių įgūdžių ir kompetencijų specialistas turi įgyti. Dėl to nekart akcentavome būtinybę sudaryti lygiavertes sąlygas, kad būtų įsiklausoma ne tik į kolegijų išsakomą poziciją, bet ir socialinių partnerių – t. y. verslo pusės – argumentus“, – sakė LPK viceprezidentas Gintautas Kvietkauskas, pabrėždamas, kad specialistų parengimas turi atliepti rinkos poreikius.
LPK palaiko trumposios pakopos studijomis apibrėžiamą meistrų rengimą, pagal kurį paruoštas specialistas turėtų demonstruoti meistriškumą savo veikloje plačiąja prasme, gebėtų perteikti žinias, gebėtų mokyti kitus, būtų įgijęs kompetencijas, apibrėžtas profesiniuose standartuose ir kt. Pasak G. Kvietkausko, trumposios studijos tam tikruose sektoriuose yra aktualios ir galimos, tačiau reikia vadovautis jau sukurta sistema ir dokumentais – profesiniais standartais. Šiuose standartuose išgrynintos konkrečios kompetencijos, juos rengiant intensyviai dirbo sektoriniai komitetai.
„Vargu, ar vos baigę trumposios pakopos studijas specialistai iš karto po jų galėtų mokyti kitus. Tam būtini ne tik mokslai, bet ir darbinė praktines žinias bei įgūdžius suteikianti patirtis. Būtina remtis profesiniais standartais ir juose apibrėžtomis konkrečiomis kompetencijomis“, – akcentavo LPK viceprezidentas.
Pasak G. Kvietkausko, kol kas tebekelia klausimų Lietuvos kvalifikacijų sandaros penktojo lygio išskaidymas.
„Iki šiol vykusios diskusijos leidžia daryti prielaidą, kad siekiama įgyvendinti modelį, kuomet penktojo lygio aukštojo mokslo specialistų ruošimą vykdytų kolegijos su profesinėmis mokyklomis. Nuogąstaujame, kad numatomas išskaidymas Lietuvos kvalifikacijų sandaroje gali sukelti daug neaiškumų tiek mokiniams, tiek darbdaviams. Todėl šiame modelyje būtina labai aiškiai išgryninti akcentus, kad neliktų dviprasmybių dėl to, koks bus finansavimo modelis ir sinergija tarp profesinio mokymo įstaigų ir kolegijų”, – pažymėjo G. Kvietkauskas.
