BIM nauda pramonės objektuose

Didėjant projektų įgyvendinimo efektyvumui vis labiau matoma statinio informacinio modeliavimo (angl. „Building Information Modelling“, BIM) metodologijos taikymo nauda ne tik administracinių ar gyvenamųjų, bet ir pramoninių pastatų statyboje.

SUJUNGIA VISUS PROCESUS

Paradoksalu, tačiau iš gamybos pramonės į statybos pramonę atėjusi produkto viso gyvavimo ciklo valdymo samprata (angl. „Product Lifecycle Management“, PLM) formuoja uždarą efektyvaus projekto informacijos valdymo ciklą ir susieja statinio statybos, inžinerinės infrastruktūros ir pramonės technologinius procesus per visą projekto gyvavimo laikotarpį. Tokiu atveju reikia suprasti, kad projekto informacija kaupiama nuosekliai nuo pat pradžių iki pat utilizavimo, t. y. kai suformuojama idėja, apibrėžiami užsakovo reikalavimai ir tikslai, parengiamas koncepcijos projektas, projektuojamas statinys ir jo inžinerinė infrastruktūra, atliekami statybos skaičiavimo ir planavimo darbai, įgyvendinami projekto statybos darbai, perduodamas pastatas naudoti, statinys naudojamas iki rekonstrukcijos arba griovimo ir medžiagų utilizavimo (1 pav.).

PRAMONINIŲ STATINIŲ PROJEKTAVIMO STADIJA

Įgyvendinant pramoninių pastatų projektus, tokius kaip energetikos statiniai ir gamybiniai pastatai, pramoninių technologijos linijų pastatai, sandėliai ir logistikos centrai, pasitelkus statinių informacinį modelį, matyti, kad pagrindinis dėmesys yra teikiamas užsakovo technologinių reikalavimų ir tikslų pasiekimui. Dažnu atveju pramoninės technologinės linijos ir procesai kompleksiškai modeliuojami trimatėje (3D) erdvėje net neturint statinio konstrukcijų erdvinio modelio ir tik suderinus technologinius sprendinius ieškoma racionalių architektūrinių ir konstrukcinių sprendinių, o statinys modeliuojamas kaip apvalkalas. Tokiu atveju jungtinis (integruotas) statinio informacinis modelis padeda suderinti technologinės dalies ir statinio projektavimo dalių sprendinius bei lengviau koordinuoti pakeitimus tarpusavyje. Ypač efektyvus projektuotojų darbas pasiekiamas dirbant vieningoje statinio informacinio modelio erdvėje (3D modelyje), tuomet racionaliai suderinami architektūriniai ir konstrukciniai sprendiniai bei statinio inžinerinės sistemos. Taip dirbant išvengiama sankirtų, perdarymo, informacijos perdavimo ar konvertavimo klaidų bei sutaupoma projektavimo laiko derinant sprendinius.

Statinio informacinio modeliavimo principai, naudojami projektavimo metu, palengvina parenkant laikančiųjų konstrukcijų, logistikos rampų, inžinerinių sistemų išdėstymo kartotinius sprendimus, ypač jei naudojamos įmonių arba tiekėjų gaminių bibliotekos (2 pav.). Tuo tarpu technologinės įrangos gamintojai naudoja savo inžinerines bibliotekas oro, skysčių ir technologinės žaliavos ar gaminių transportavimo skaičiavimams bei racionaliam elektros, ryšių sistemų ir valdymo ar gamybos procesų PLM modeliavimui.

PRAMONINIŲ STATINIŲ STATYBOS STADIJA

Statinio informacinis modelis labai padeda statybos metu, nes leidžia virtualiai atvaizduoti projektinius sprendinius bei planuoti ir organizuoti statybos veiklą, t. y. 3D modelis sujungtas su laiko grafiku atvaizduojamas 4D modelyje (ketvirta dimensija yra laikas). Pramoninių pastatų atveju patikimas technologinės įrangos montavimas yra pagrindinis prioritetas, taigi, statinys ar jo dalis turi būti parengta prieš ją montuojant. Galimybė virtualiai modeliuoti statybos procesą padeda efektyviai priimti sprendimus ir išvengti galimų klaidų, kurios pasimatytų tik montavimo metu (3 pav.). Dažniausiai tai nėra daroma įgyvendinant gyvenamosios arba administracinės statybos projektus. Statinio informacinis modelis naudojamas ir pramoninio projekto kainos valdymui formuojant 5D modelį (penkta dimensija yra kaina).

PRAMONINIŲ STATINIŲ NAUDOJIMO STADIJA

Didžiausi statinio informacinio modelio pranašumai išryškėja užsakovui statinį eksploatuojant (naudojimo stadijos metu). Šios ilgiausios statinio gyvavimo ciklo stadijos metu sukaupta informacija naudojama pastatų ūkio valdymui (angl. „Facility Management“, FM) bei efektyviai statinio inžinerinių ir technologinių sistemų priežiūrai. Naudojimo stadijos metu patartina atnaujinti BIM modelio informaciją ir išpildomąją projektinę dokumentaciją kiekvieno remonto, rekonstrukcijos atveju. Tuomet aktualus statinio informacinis modelis padės priimti efektyvius FM sprendimus ir sumažinti klaidų tikimybę.

Tikslesniam esamų pramoninių statinių technologinių įrenginių ir inžinerinių sistemų erdviniam įvertinimui siūloma naudoti lazerinio skenavimo ir fotogrametrijos technologijas. Taip pat naudojimo stadijos pabaigoje aktualus statinio informacinis modelis bei visa sukaupta informacija gali būti sėkmingai naudojama griovimo ir utilizavimo metu.