Europos Komisija pristatė Pramonės strategiją: pagrindiniai Lietuvos pramonės lūkesčiai atliepti, tačiau diskutuotinų klausimų liko

Antradienį Europos Komisija pristatė Pramonės strategiją – dokumentą, apibrėžiantį Europos pramonės sektoriaus viziją, svarbiausias plėtros kryptis, pagrindinius numatomus iššūkius ir galimybes juos išspręsti.

Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) sveikina EK žingsnį dėl Europos Sąjungos (ES) naujos pramonės strategijos. Dokumentas iš dalies atitinka tuos lūkesčius, kuriuos LPK išdėstė pozicijoje dėl ES pramonės politikos 2019 rugpjūčio mėnesį.

Pasak LPK prezidento Roberto Dargio, ES gana plačiai ir horizontaliai pažvelgė į ES pramonei kylančius iššūkius ir numatė kokių veiksmų turi būti imtasi.

„Dabar tiek ES, tiek Lietuvos pramonė susiduria su vis daugiau iššūkių, atsirandančių dėl pastarojo meto įvykių. Kiekvienas sukrėtimas ar krizė yra ne tik iššūkis, bet ir nauja galimybė, todėl turime jau dabar galvoti apie alternatyvas tokioms ateities grėsmėms. Atsižvelgiant į geopolitines bei pasaulinės ekonomikos realijas bei tendencijas, labai svarbu, kad Europos pramonės įmonės turėtų kuo palankesnes sąlygas stiprinti konkurencingumą, technologiškai augti bei stiprėti. Tikimės, kad ES suformuos naujos pramonės politikos pagrindus, kurie padės Europos  pramonei pereiti prie žalios ekonomikos bei skaitmeninimo“, – sako LPK prezidentas.

Ypatingas vaidmuo strategijoje skiriamas Žaliajam kursui. Pramonės strategija yra būtinas ekonominis ramstis Žaliojo kurso ambicijų įgyvendinimui ir skaitmeninimo sėkmei. Žaliąjį kursą ir pramonės strategiją įgyvendinančios priemonės turi būti pagrįstos išsamiais poveikio vertinimais ir atitikti ekonominio veiksmingumo principus.

Tai naujas elementas strategijoje, todėl, pasak R. Dargio, priemonės Žaliajame kurse numatytiems tikslams pasiekti (t. y. klimato neutralumas iki 2050 metų) bei pasiūlytame Europos Klimato įstatyme ir kituose artimiausiu metu planuojamuose paskelbti dokumentuose dar bus plačiai diskutuojamos.

„Viskas priklausys nuo finansinių pajėgumų ir trečiųjų šalių įsipareigojimų. Kol kas dar lieka daug neaiškumų dėl būsimos ES konkurencijos politikos, o tiksliau politikos Europos čempionų klausimais. Komisija žada peržiūrėti konkurencijos taisykles – įmonių susijungimus ir reikalingą valstybės pagalbą tam, kad jos atitiktų šiandienos iššūkius pramonėje. LPK šiam klausimui skyrė ypatingą dėmesį, nes yra būtina stiprinti ES ir valstybių narių pramoninę bazę bei konkurencingumą globaliu mastu. Labai svarbu, kad mažosios valstybės taip pat būtų įtrauktos į strateginių verslo grandinių veiklą. Mažoms inovatyvioms, prekybai atviroms ekonomikoms svarbu, kad europinių čempionų kūrimas neišstumtų mažesnių įmonių ir neiškraipytų vidaus rinkos, o finansinių pajėgumų koncentravimas į kelis prioritetus nebūtų kitų sričių sąskaita“, – pažymi R. Dargis.

Pasak LPK prezidento, strategijos įgyvendinimas pareikalaus ES institucijų, šalių narių ir pramonės glaudaus bendradarbiavimo.

„Žinoma, bus dar daug svarstymų, nuomonių ir nesutarimų tarp valstybių narių, kaip ir pačioje Europos Komisijoje, kai bus prieita prie teisinio strategijos įgyvendinimo. Bet tikiuosi, kad Europa, matydama, kokias sparčiais žingsniais į pasaulio prekybą sugrįžta protekcionizmas ir jausdama didėjantį konkurencinį spaudimą pasaulio rinkose, sugebės susitarti ir veikti išvien“, – sako R. Dargis.

Europos Komisijos komunikate numatyta, kad bus skatinamos privačios ir viešosios investicijos į mokslinius tyrimus ir vystymą tam, kad pagreitintų ir palengvintų pramonės transformaciją. Taip pat Komisija ir toliau tvirtai pasisako už rinkos atvirumą, tačiau naujomis sąlygomis pabrėžia balanso tarp rinkos atvirumo ir legitimaus protekcionizmo būtinybę. Ypatingas dėmesys dokumente skiriamas energetikos ir klimato kaitos politikai.

Be to, Europos Komisija pabrėžia, kad būtina skubiai investuoti į žinias. Greitas technologijų vystymasis reikalauja, kad pramonė ir švietimas rastų sutarimą dėl to, ko mokyti, kas bus  reikalinga ateičiai. Komisija žada imtis veiksmų: atnaujins skaitmeninio mokymo veiksmų planą, skaitmeninę darbotvarkę ir parems reikalingais finansiniais šaltiniais.

ES ir nacionalinės institucijos turi sistemingai analizuoti ES ir Lietuvos konkurencingumą bei vengti iniciatyvų, kurios jam darytų neigiamą poveikį.  LPK išsamiai analizuos paskelbtą strategiją ir sieks konkrečių ją įgyvendinančių priemonių, kurios skatintų geresnes sąlygas investicijoms ir Lietuvos įmonių konkurencingumą.

Su visu EK dokumentu galite susipažinti čia.