Kryptis – atsinaujinančia energija paremta pramonė

Ketvirtoji pramonės revoliucija, kuriai ruošiasi Lietuvos pramonės įmonės, yra proga perdėlioti prioritetus sprendžiant, ar investuoti vien tik į gamybos automatizaciją, robotizaciją, o galbūt vertėtų pagalvoti ir apie atsinaujinančius energijos šaltinius, ne tik prisidedančius prie švaresnės gamybos ir aplinkos kūrimo, bet ir realiai taupančius įmonės pinigus. Nacionalinės plėtros įstaigos Viešųjų investicijų plėtros agentūros (VIPA) ir Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) įsteigta Energijos efektyvumo finansavimo platforma (EEFP) teikia ilgalaikes paskolas įvairių sričių įmonių energinio naudingumo projektams įgyvendinti ir skatina, kad įmonės konkrečių veiksmų imtųsi jau šiandien. Atsinaujinantys energijos šaltiniai gali tapti rimtu startu pokyčiams ir pramonėje.

Atsinaujinantys ištekliai – pramonės plėtrai

Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Vidmantas Janulevičius, sykiu būdamas ir Energetikos komiteto pirmininku, komentavo, kad, artėjant 2030 metams, laikantis Lietuvos ir Europos strategijos, 35 proc. energijos šalys turėtų pasigaminti iš atsinaujinančių šaltinių.

Visgi, pašnekovo žodžiais, pramonė atsinaujinančią energetiką turėtų rinktis ne tik dėl griežtėjančių reikalavimų, bet ir dėl to, kad pramonės įmonės vienu metu yra ir teršėjos, ir pridėtinės vertės kūrėjos. O kurti pridėtinę vertę galima kaip įmanoma mažiau teršiant aplinką.

„Ketvirtoji pramonės revoliucija leidžia vystyti sumaniąją pramonę panaudojant ne iškastinį kurą, o iš atsinaujinančių išteklių pagamintą elektrą. Nepaisant to, kad daugeliu atvejų atsinaujinantys šaltiniai dar brangesni nei iškastinis kuras, turime suvokti, jog šiandien sutaupyti pinigai rytoj kainuos daug daugiau. Jei gerai planuojame miestą, iš anksto numatomos vietos keliams, aplinkkeliams. Toks netrumparegiškas sprendimas keliskart pigesnis nei po keliolikos metų, atėjus laikui projektus įgyvendinti, prireiktų išpirkti žemes ar griauti pastatytus pastatus. Geriau iš anksto susiplanuoti, padaryti ir eiti tvariu keliu, galbūt su lėtesniu vystymusi, bet žaliu ir tvariu bei sveiku aplinkai ir žmonėms“, – komentavo V. Janulevičius.

Atsinaujinantys ištekliai – puiki galimybė pramonės įmonėms sutaupyti, juolab kad jų diegimas – skatinamas ir remiamas. „Vėjo parkai, saulės jėgainės ant stogų leidžia racionaliai išnaudoti pastatus. Įdiegus atsinaujinančius šaltinius, nebereikia aukštos įtampos elektros perdavimo linijų, minimalizuojami elektros perdavimo nuostoliai, mat pati įmonė suvartoja pasigamintą elektrą. Galiausiai investavusi įmonė užsifiksuoja elektros kainą ateinantiems 20 metų“, – teigė pašnekovas.

Parama energinio naudingumo projektams įgyvendinti skiriama mažoms, vidutinėms ir didelėms įmonėms. Maža ir vidutinė įmonė elektrą vartoja iš žemos įtampos tinklo, kuriame elektros kaina svyruoja tarp 11–14 euro centų.

V. Janulevičiaus įsitikinimu, šiandien saulės energija, biomasė, geoterminė energija kuria didžiausią pridėtinę vertę. Be to, verta galvoti ne tik apie elektros gamybą, bet ir apie elektros energijos naudojimą pramonės pastatams šildyti ir vėsinti, kas ypač aktualu mažesnėms ir vidutinėms įmonėms. Kalbant apie pramonės įmones, elektros energijos kaina sudaro nuo 5 iki 12 proc. visų įmonės sąnaudų. Įskaičiuojant gamybinių pastatų šildymą ir vėsinimą, sąnaudos išauga iki 20 procentų.

Parodė pavyzdį Europai

V. Janulevičius duomenimis, kai kurios Lietuvos įmonės jau yra pasistačiusios aukštųjų technologijų gamybos pastatus su administracinėmis ir sandėliavimo patalpomis, kuriose naudojama geoterminė energija, o ant stogo įrengti saulės moduliai, generuojantys elektrą būtent šilumos siurbliams. Skaičiuojama, kad sąnaudos elektros energijai tokiame pastate yra bent 4–5 kartus mažesnės nei prisijungus prie centralizuotų tinklų, o vėsinamas atsieina triskart pigiau.

Pašnekovo akimis, jei norime išlaikyti pramonės augimą Lietuvoje, įmonėms nebus kito pasirinkimo nei diegti atsinaujinančius šaltinius. „Jei ir ateityje pramonė Lietuvoje sudarys apie 20 proc. BVP., ir toliau būsime priskiriami prie išsivysčiusių pramonės šalių ES, mat daugelyje šalių pramonė sudaro tik 12–13 procentų. Vokietijoje – apie 20, Čekijoje – 23 procentus. Turime automatizuoti gamybą, kurti sumaniąją pramonę. Pavyzdžiui, Belgijoje, kur automatizavimas padidėjo 13–14 proc., nedarbas sumažėjo 3–4 procentais. Automatizavimas siejasi su elektros energijos suvartojimu. Kuo labiau automatizuota gamyba, tuo daugiau reikia elektros energijos. Vėjas – vienas efektyviausių šaltinių, antroje vietoje – saulė. Po 10 metų galbūt situacija keisis, technologijos juda į priekį. Mes kone prieš dešimtmetį investavome į šią kryptį vieni pirmųjų Europoje“, – pabrėžė pašnekovas.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas neabejoja – elektros kaina tik augs. Investavę į atsinaujinančius šaltinius, juolab kad paskolas tokių investicijų finansavimui suteikia VIPA, išties įmanoma sumažinti gamybos sąnaudas. Kiekviena įmonė, viena vertus, pajėgi pasitelkti atsinaujinančius šaltinius: saulės elektrines, šilumos siurblius, vėjo jėgaines. Antra vertus, naudojant atsinaujinančius šaltinius, elektros kaina gali siekti 5,5 euro cento už kWh.

Kalbant apie vėjo jėgaines, elektros kaina galėtų būti mažesnė nei rinkoje. Problema tik viena – šiuo metu vis dar nėra užtikrinamas nuoseklus elektros energijos tiekimas. Pavyzdžiui, vėjo ir saulės energijos kombinacija užtikrina 70 proc. stabilios elektros.

Proga diegti saulės elektrines – ilgalaikės paskolos

VIPA ir ESO 2018-aisiais įsteigta Energijos efektyvumo finansavimo platforma (EEFP) suteikia finansinę galimybę juridiniams asmenims, apsisprendusiems diegti energijos vartojimo efektyvumą didinančias priemones.

Siūloma finansinė priemonė – ilgalaikė paskola. Jos gavėjais gali būti juridiniai asmenys, turintys tiek smulkios ir vidutinės įmonės, tiek didelės įmonės statusus.

Su EEFP suteikiamomis ilgalaikėmis paskolomis savo planus galės realizuoti juridiniai asmenys, kurie jau įgyvendina ar dar planuoja tą padaryti pagal energijos vartojimo audito dokumentuose pateiktas rekomendacijas ir vysto energijos vartojimo efektyvumo didinimo projektus arba nori įsirengti atsinaujinančius išteklius naudojančią saulės elektrinę jėgainę.

Paskolos energinio efektyvumo projektams įgyvendinti arba atsinaujinančius išteklius naudojančių saulės elektrinės jėgainių įrengimui iš EEFP suteikiamos iki 10 metų laikotarpiui ir išmokamos dalimis už įgyvendintus projektus. Kiekvieno juridinio asmens pateikta paraiška bus vertinama individualiai ir nustatoma galima tikslinė siektinų įgyvendinti energinio efektyvumo projektų paskolos suma bei konkreti palūkanų norma. Konkreti pareiškėjui taikoma paskolos palūkanų marža nustatoma paraiškos vertinimo metu, kuri gali svyruoti tarp 4–8 procentų.

Pareiškėjui suteikiamos paskolos suma negali viršyti 80 proc. projektų investicijų vertės. EEFP lėšomis finansuojami tik projektai, kurių 0,8 Eur EEFP lėšų investicija pasiektų ne mažiau kaip 1 kWh energetinių sutaupymų per metus.

Paskolos, skirtos atsinaujinančius išteklius naudojančiai saulės elektrinei jėgainei įrengti, suma negali viršyti 800 Eur už įdiegtą 1 kW. Paskolos terminas – nuo 2 iki 10 metų (įskaitant paskolos grąžinimo atidėjimo laikotarpį). Paskolos grąžinimas gali būti atidėtas 12 mėnesių laikotarpiui, su galimybe šį terminą pratęsti papildomiems 6 mėnesiams.

Detalesnę informaciją apie EEFP teikiamų ilgalaikių paskolų sąlygas galite rasti VIPA tinklapyje www.vipa.lt.

Straipsnis paskelbtas žurnale „Baltic Industry“ | 2019 pavasaris.