LPK pristato poziciją dėl Europos pramonės politikos strategijos

Tarptautiniame ekonomikos raidos tendencijų kontekste Europoje vis dažniau ir garsiau kalbama apie būtinybę stiprinti ES ekonominę bazę, gilinti ES bendrąją rinką, šalinti kliūtis verslui, skatinti skaitmeninę ekonomiką bei didinti investicijas į mokslinius tyrimus ir inovacijas. Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) aktyviai įsitraukia į intensyvias Europoje vykstančias diskusijas apie bendrą ilgalaikę Europos Sąjungos (ES) pramonės ateitį. Palaikydama Europos Vadovų tarybos sprendimą iki 2019 m. pabaigos parengti ilgalaikę ES pramonės ateities viziją, LPK pristato savo poziciją Dėl Europos pramonės politikos strategijos.

LPK pozicijoje pažymima, kad ES, o taip pat ir Lietuvos pramonė susiduria su didėjančiais iššūkiais, atsirandančiais dėl augančio konkurencinio spaudimo pasaulio rinkose, tarptautinės prekybos neapibrėžtumo ir kitų pastarojo meto pasaulinių įvykių. Atsižvelgiant į tai, tiek ES, tiek nacionaliniu mastu reikalinga išsami ir ilgalaikė pramonės politikos strategija, kuri Europos pramonės įmonėms sudarytų sąlygas stiprinti konkurencingumą, technologiškai augti bei stiprėti. LPK akcentuoja, kad tokioje ES strategijoje turėtų atsispindėti visų suinteresuotų ES valstybių narių – tiek didelių, tiek mažų, tiek labiau, tiek mažiau ekonomiškai išsivysčiusių – interesai.

„Vokietijos ir Prancūzijos pramonės ir verslo atstovai formuoja savo pozicijas dėl tolimesnės pramonės raidos ir vystymosi iki 2030 metų. Lietuva taip pat turi žengti šiuo keliu, nes esame pramoninė valstybė, kurios pramonės indėlis į BVP sudaro apie 20 proc. Lietuvai gyvybiškai svarbu išlaikyti stiprią ir konkurencingą pramonę bei užsitikrinti, jog naujoje ES pramonės strategijoje būtų atspindėti mažų ES valstybių, tarp jų ir Lietuvos, pramonės interesai. Turime suformuoti savo poziciją – kuriuo keliu eisima ir kokius iššūkius turėsime įveikti artimiausią dešimtmetį“, – sako LPK viceprezidentas Vidmantas Janulevičius.

Pasak V. Janulevičaus, pastarųjų metų globali Europos konkurencija su Kinija, JAV ir Indija akivaizdžiai rodo, kad ES reikia ambicingos pramonės strategijos.

„Europa šiandien sukuria beveik 80 proc. naujų atradimų ir intelektualiąja prasme yra neabejotinas lyderis pasaulyje – tą liudija ir patentų skaičius milijonui gyventojų: Vokietija – 1812, Suomija – 1500, palyginimui Kinija – 15. Europos Achilo kulnas yra greičio ir kapitalo trūkumas, talentų išlaikymas ir startuolių išauginimas iki įmonių. Su tomis pačiomis problemomis susiduria ir Lietuva. Akivaizdu, kad mums dar trūksta ir sinergijos bei gebėjimo valdžiai, verslui ir sprendimų priėmėjams susitarti dėl ateities judėjimo perspektyvos“, – pastebi LPK viceprezidentas.

Didelis iššūkis ir klausimas Europai, anot V. Janulevičiaus, – kokiomis priemonėmis ES subalansuos santykius su Kinija.

„Reikia galvoti, kaip stiprinti Europos pramonės konkurencingumą ir kaip apsaugoti strateginės svarbos ES infrastruktūrą ir technologijas, neretai suteikiančias ES pramonei konkurencinį pranašumą. Pažiūrėkime, kokį dėmesį Kinija skiria skaitmeninimui. Jų suvokimas labai paprastas – skaitmeninimas užtikrina gamintojo tiesioginį ryšį su vartotoju, išvengiant tarpininkų. Taigi turime ko pasimokyti. Lietuvos pramonė taip pat tikisi, kad skaitmeninimas taps vienu iš tokių įrankiu“, – pažymi V. Janulevičius.

PRIDEDAMA: Lietuvos pramonininkių konfederacijos pozicija dėl Europos pramonės politikos strategijos

LPK inf.