Pramonės objektuose – technologijų proveržis

Ant slenksčio stovinti ketvirtoji pramonės revoliucija siunčia aiškią žinią: technologijų progreso ateitis – skaitmenizacija ir kuo platesnis lengvai apmokomų robotų panaudojimas. Mokslininkų žinią verslininkai suprato, tad šiuo metu įrengiami šiuolaikiniai gamybos cechai ir kiti pramonės pastatai jau nebeįsivaizduojami be modernių technologijų.

ROBOTAI VIS PROTINGĖJA

Anksčiau robotų pasitelkimas pramonėje kėlė nuostabą. Tačiau dabar, pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Mechanikos ir medžiagų inžinerijos katedros profesoriaus dr. Audriaus Čereškos, jų naudojimas jau yra ne išmani naujovė, o laikmečio diktuojama būtinybė.

„Nors pramonėje naudojami robotai yra brangi technologija, kai kurios įmonės juos taiko labai plačiai. Sparčiai daugėja sričių, kur žmonių darbą pakeičia robotai. Jei anksčiau roboto darbas buvo paimti kokį nors daiktą ir jį perkelti į kitą vietą, tai šiandieniai robotai jau aktyviai dalyvauja visame gamybos procese. Jie naudojami ne tik tokiais atvejais, kai reikia gręžti kokias skyles, bet ir suvirinimo darbų, įvairioms siūlėms padaryti gamybos procese“, – sakė dr. A. Čereška.

Vienas pagrindinių įdarbintų robotų pranašumų – puiki darbų kokybė. Anksčiau jie pavaduodavo žmones ten, kur turėjo būti atliekami darbai kenksmingomis sąlygomis ar kur tekdavo dirbti su itin dideliais svoriais. Šiandienės technologijos leidžia užtikrinti puikią automatizuoto proceso gaminių kokybę. Robotų atėjimas į pramonę reiškia ir tai, kad gali keistis gamybos ciklai – juk robotai nepavargsta, tad ir planuoti darbus galima intensyviau.

„Robotinių technologijų pramonėje panaudojimo plėtrą dar stabdo jų kaina. Tad verslininkai dažnai renkasi savo įmonėse robotizuoti tik tam tikras gamybos linijas ar gamybines operacijas, o dalį darbo palieka žmogaus rankoms. Pavyzdžiui, vienoje degtinės daryklų robotizuota standartinio dydžio butelių pakavimo linija, o, kartais prireikus supakuoti mažesnius butelius, šį darbą atlieka žmonės. Ekonomiškai neapsimoka investuoti į roboto pritaikymą tokiam retai pasitaikančiam darbui“, – teigė A. Čereška.

Anksčiau itin didelė problema buvo robotų mokymo programų parengimas. Dabar situacija pasikeitė ir sudėtingus programavimo darbus pakeitė nauja tendencija. Šiandien robotai apmokomi paprasčiau: jiems fiziškai, paėmus už antgalio, parodomos operacijos, kurias jie turi atlikti, ir jie puikiai „prisimena“, ką reikia daryti. Taigi, visi derinimo procesai pagreitėjo. Yra apskaičiuota, kad jei robotas dirbtų tik dvi dienas per savaitę, tai dėl programavimo sąnaudų to daryti nevertėtų. Pagreitėjus robotų apmokymui, jų pritaikymo galimybės tapo lankstesnės.

KARALIAUJA 3D

Technologijų pažangai žygiuojant septynmyliais žingsniais, daugelis pramonės sektoriaus idėjų, anksčiau laikytų neįgyvendinamomis, dabar sėkmingai plėtojamos mokslininkų laboratorijose. Daug plačiau pramonėje imti naudoti ir lazeriai, vystomos tokios technologijos kaip pjaustymo darbai vandens čiurkšle. Kai kurios idėjos buvo labai senos, tačiau šiandien galime atlikti tam tikrus darbus dėl to, kad patobulėjo technologijos ir pasikeitė naudojamos medžiagos. Neseniai vandens čiurkšle buvo galima pjaustyti tik metalą, o dabar šveicarų mokslininkai šia technologija atlieka graviravimo darbus. Tai labai sudėtingi procesai. Tikimasi, kad ištobulintos šios technologijos kada nors pasieks ir Lietuvą.

Kol kas populiarumu niekam nenusileidžia 3D technologijos. Vienas funkcionaliausių šios technologijos pritaikymo Lietuvoje pavyzdžių – įmonė „Intersugical“. Pabradėje veikianti bendrovė kuria ir gamina įvairias kvėpavimo sistemas. Ši įmonė sėkmingai pritaikė 3D pramoninį spausdintuvą liejimo formų gamybai. Šiuo spausdintuvu pagamintos liejimo formos toliau naudojamos realiame gamybos procese.

Minėta įmonė savo patalpų suplanavimą puikiai pritaikė neįgaliesiems ir laikosi novatoriškų darbo principų: vadovybė dirba vienoje patalpoje su darbuotojais, vyrauja itin demokratiška darbo santykių atmosfera.

„Šiuo metu beveik visos naujai besikuriančios įmonės taiko panašius darbo principus ir tai duoda puikių rezultatų. Tos įmonės, kurios turi prisitaikyti ir dirbti iš anksčiau paveldėtose patalpose bei negali įvesti minėtų naujovių, tam tikra prasme turi kęsti esamas sąlygas ir kenkia savo įvaizdžiui“, – mintimis dalijosi pašnekovas.

Robotinių technologijų pramonėje panaudojimo plėtrą dar stabdo jų kaina. Tad verslininkai dažnai renkasi savo įmonėse robotizuoti tik tam tikras gamybos linijas ar gamybines operacijas, o dalį darbo palieka žmogaus rankoms.
– Audrius ČEREŠKA.

REIKIA SPECIALISTŲ

Paklaustas apie ateities tendencijas ir kokių naujovių reikėtų laukti Lietuvoje, A. Čereška teigė, kad vis dar didelį vystymosi potencialą turi elektronikos naujovės, padedančios skaitmeninti gamybos procesus. Pašnekovas juokavo, kad jau pamiršti tie laikai, kai brėžiniai pirmiausia gimdavo popieriuje, šiandien beveik viskas daroma kompiuteriais.

„Skaitmeninimas – informacijos vertimas elektroniniu formatu – labai puikiai pasitarnauja norint vėliau šią informaciją valdyti. Pavyzdžiui, programinio valdymo staklės yra puikus rankinių frezavimo staklių pakaitalas. Bet atsiranda kita problema – žmogus turi mokėti jas valdyti. Akivaizdu, kad modernių technologijų sektoriui reikia su jomis dirbti gebančių aukštos kvalifikacijos specialistų“, – kalbėjo VGTU mokslininkas.

Skaitmenizuotos informacijos naudojimas pagreitina ir gamybos procesus, mat anksčiau užduoties perkėlimas nuo popieriaus ant gamybos staklių užtrukdavo, o šiandien preciziškai tikslios užduotys kompiuteriu perduodamos gamybos įrangai vos per kelias sekundes.

„Suprojektuotas objektas labai greitai atiduodamas gaminti, o ir pats gamybos tempas labai greitas. Jei anksčiau automobilį projektuodavo dvejus metus, tai šiandien juos kepa kaip blynus – naujų modelių atsiranda kas kelis mėnesius. Brėžinį kompiuteryje galima pataisyti vos per porą minučių, o pabandykite tai padaryti popieriuje“, – šyptelėjo pašnekovas.

Lietuvos įmonės ir tyrimų laboratorijos neretai atlieka savotišką pilkojo kardinolo vaidmenį. Mat čia gimusios pažangios idėjos įgyvendinamos pasaulio rinkoje pripažinimą pelniusių partnerių, o lietuvių inžinierių pasiūlyti išmanūs sprendimai pasislepia po pasaulyje žinomų prekės ženklų pavadinimais. Lietuvoje gausu įmonių, moderniomis technologijomis gaminančių įvairią produkciją užsienio užsakovams, tarp kurių ir garsūs elektronikos bei automobilių pramonės vardai.

„Gyvename tokiu laiku, kai visko turime daug, bet nežinome, ką gausime jungdami skirtingus elementus, tad ateitis neabejotinai žada įdomių naujienų“, – sakė A. Čereška.

Inga LUKŠYTĖ