V. Janulevičius: Kaip Lietuvai patekti į ES verslo čempionų gretas?
Europos bendrovėms užsienio rinkose kyla vis daugiau kliūčių – apie tai verslas kalba jau ne vienerius metus. Dabar tai patvirtina ir Europos Komisijos ataskaita. Pasiektos beprecedentės aukštumos: 425 kliūtys 59 skirtingose šalyse ES verslui kasmet kainuoja milijardus eurų. Akivaizdu, kad padėtis sudėtinga. Dėl tam tikrų valstybių taikomų protekcionistinių priemonių įtampa, ypač prekybos srityje, auga. Pagaliau ir Europa supranta, kad reikia galvoti apie bendrą kryptingą veikimą, deramai ginant savo bendrovių interesus globalioje rinkoje.
Europa prakalbo apie bendrą ilgalaikę ES pramonės ateities viziją, būtinybę stiprinti ES ekonominę bazę, ES bendrosios rinkos gilinimą bei kliūčių verslui šalinimą, skaitmeninės ekonomikos skatinimą, investicijų į mokslinius tyrimus ir inovacijas didinimą. Tai ypač aktualu Lietuvai, kaip pramoninei valstybei, kurios pramonės indėlis į BVP sudaro apie 20 proc. Lietuvai gyvybiškai svarbu išlaikyti stiprią ir konkurencingą pramonę bei užsitikrinti, jog naujoje ES pramonės strategijoje būtų atspindėti mažų ES valstybių, tarp jų ir Lietuvos, pramonės interesai.
Pastarųjų metų pokyčiai globaliose rinkose rodo, kad Europos Sąjungai reikia ambicingos pramonės strategijos, padedančios konkuruoti su kitais pasaulio regionais, kaip Kinija, JAV ir Indija, kurios savo pramonės skatinimą padarė vienu iš politinės darbotvarkės prioritetų. Daugiausia diskusijų šiuo metu kelia prekybos santykiai su Kinija. Ji yra labai svarbi prekybos ir investicijų partnerė, tačiau Europoje jau formuojasi nuomonė, kad būtina persvarstyti šiuos santykius, siekiant įtvirtinti vienodas konkurencijos sąlygas ir padidinti skaidrumą.
Kinija buvo sukėlusi nemažai lūkesčių ir ES žengė nemažai pozityvių žingsnių, tačiau iki šiol nesulaukiame norimo rezultato. ES turi būti labai vieninga ir realistiškai vertinti Kinijos ambicijas, taip pat įsivertinti jau realizuotų Kinijos investicijų Europoje sėkmę. Akivaizdu, kad nei viena valstybė individualiai nesugebės įtikinti Kiniją keistis – tai turi daryti stipri ir vieninga ES. Labai daug iššūkiu laukia ir pačios Europos – kokiomis priemonėmis ES subalansuos santykius su Kinija, ar turime veiksmingą investicijų atrankos modelį ir kt. Reikia galvoti, kaip stiprinti Europos pramonės konkurencingumą ir kaip apsaugoti strateginės svarbos ES infrastruktūrą bei technologijas, neretai suteikiančias ES pramonei konkurencinį pranašumą.
Europoje dabar vyksta aktyvus Vokietijos bei Prancūzijos siūlymų, kaip stiprinti ES ir valstybių narių pramoninę bazę bei konkurencingumą, svarstymas. Globalių ES verslo čempionų kūrimas, europinės strateginės vertės grandinės (nuo multielektronikos, el. baterijų, vandenilio iki kibernetinio saugumo) ir dirbtinio intelekto klasteriai tikrai gali tapti Europos pramonės konkurencingumo pamatu. Juolab, kad Prancūzijos prezidento iniciatyva jau pradėta aktyvi diskusija apie tai, kaip į Europą iš Kinijos grąžinti aukštųjų technologijų gamybą.
Europai būtini savi čempionai, nes dabar vidutinė įmonė Kinijoje turi 50 tūkst. darbuotojų, tad akivaizdu, kad vidutinės Europos įmonės negali konkuruoti nei savo kaštais, nei apimtimis. Ypač atsižvelgiant į tai, kad dauguma Kinijos įmonių valdomos valstybės arba yra iš dalies jos dotuojamos. Todėl čempionų kelias yra reikalingas Europai, bet labai svarbu, kad mažosios valstybės taip pat būtų įtrauktos į jų veiklą.
Lietuvos įmonės turi tiesioginį interesą dalyvauti tokių čempionų veikloje, nes tai ir galimybė perimti know-how, kuriant tam tikrus komponentus plėsti savo veiklą bei galimybė dalyvauti europinės strateginės vertės grandinėse. Mažoms inovatyvioms ir atviroms ekonomikoms, kokia yra ir Lietuva, svarbu, kad europinių čempionų kūrimas neišstumtų mažesnių įmonių ir neiškraipytų vidaus rinkos. Taip pat svarbu, kad finansinių pajėgumų koncentravimas šiems tikslams nebūtų vykdomas kitų prioritetų sąskaita arba sudarytos sąlygos tik atskiroms valstybėms naudoti šiems tikslas ES dotacijas. Didžiosios ES valstybės turi būti atviros bendradarbiavimui, antraip mes vėl grįšime prie dviejų greičių Europos sąvokos, o Lietuva taps paribiu, ieškančiu eksporto galimybių kaimyninėse valstybėse.
Šiandien didesnė dalis mūsų įmonių, ypač paslaugų sektorius, yra pasirengusios dalyvauti šiuose procesuose. Jau dabar ne viena ir ne dvi Lietuvos įmonės kuria programinę įrangą atskiriems gamintojams Vokietijoje, Prancūzijoje ar Anglijoje, tad šis sektorius tikrai yra pasirengęs tapti stipriu partneriu veikiant europinės strateginės vertės grandinėse. Akivaizdu, kad mūsų įmonių įsitraukimas į šiuos procesus yra įmanomas tik aktyvaus mūsų vyriausybės bei politikų tarpininkavimo pagalba, o taip pat ginant Lietuvos verslo interesus, kai EK formuos globalių čempionų veikimo ir paramos suteikimo jiems taisykles. ES turi suformuoti labai aiškią nuostatą – lygios veikimo galimybės visų valstybių pramonei ir įmonėms. Todėl vieningas ir kryptingas pozicijų formavimas visuose politiniuose lygmenyse ir konsultacijos su verslu šiuo atveju yra būtinas jau pradiniame etape.
ES reikia plataus užmojo Europos pramonės politikos, o jos pramonei reikia priemonių, kurios stiprintų ES rinkos ekonomiką, ir bendro susitarimo veikti visiems kartu. Akivaizdu, kad niekas be pačių europiečių nėra suinteresuotas stipria ir vieninga Europa, nes tokiu atveju ji tampa stipria konkurencine jėga.
LPK inf.
