Verslo, mokslo ir politikos lyderiai diskutavo apie Lietuvos ir ES pramonės konkurencingumą
Antradienį į Vilniuje vykusį Metų ekonomikos forumą susirinkę tarptautinių organizacijų, Lietuvos ir užsienio šalių verslo, politikos ir mokslo lyderiai aptarė iššūkius, su kuriais susiduria Lietuvos ir Europos Sąjungos pramonė. Beveik trys šimtai forumo „Naujas postūmis pramonei: Vizija 2030“ dalyvių šiemet koncentravosi į Lietuvos ir visos Europos pramonės raidos tendencijas ir vystymąsi iki 2030 metų.
Pasak jau penktąjį forumą atidariusio Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidento Roberto Dargio, šiandien jame aptariamų problemų ir iššūkių paketas daug didesnis nei prieš kelerius metus: didėjantis neapibrėžtumas pasaulyje stiprina protekcionizmą, prekybos karus ir tampa puikia terpe vešėti populizmui.
„Pirmiausia šiandien turime kalbėti apie vieningos ES, kuri išgyvena ilgalaikę pasitikėjimo ir valdžios krizę, svarbą. Esame liudininkai, kaip ES viduje veikia dešiniųjų populistų judėjimai, nusitaikę į mūsų liberalią ir atvirą visuomenę, siekiantys, kad ES žaidimo taisyklės būtų pakeistos“, – R. Dargis pabrėžė, kad verslas, kaip niekas kitas, tiki ES ateitimi ir jos ekonomikos galimybėmis.
„Neturime kitos patikimos alternatyvos. Tik veikdami kartu, o ne kovodami vieni su kitais šiandien galime įveikti tuos geopolitinius ir technologinius iššūkius, su kuriais susiduria Europa. Tam, kad ES taptų lydere globalioje rinkoje, verslas ir ES institucijos turi veikti kartu ir spręsti Europai iškilusius iššūkius: vienodomis sąlygomis ir aiškiomis taisyklėmis grįsti prekybą, kovoti su protekcionizmu, užtikrinti lankstesnį reglamentavimą, paramą moksliniams tyrimams ir inovacijoms visoje ES, sukurti sąlygas, leidžiančias Europos pramonei ir paslaugų vertės grandinėms konkuruoti globaliose rinkose sukūrimas, mažinti „Brexit” poveikį Europai, užtikrinti stabilią aplinką investuotojams ir energijos tiekimo saugumą, darbo jėgos mobilumą, sąlygas produktyvumo didinimui ir t.t.“, – vardino R. Dargis LPK prezidentas
„Visgi daugelį dalykų Lietuvoje pirmiausiai turime susitvarkyti patys. Mes puikiai suvokiame, kad joks europinis dokumentas mūsų neišgelbės, jeigu neturėsime politinės valios, o svarbiausia suvokimo, kad turime pradėti šiuos klausimus patys spręsti savo valstybės viduje. Lietuvai reikia neatidėliojant spręsti produktyvumo ir technologinio atsinaujinimo klausimus. Turime parengti mūsų įmones technologiniams pokyčiams ir inovacijų diegimui, tačiau stokojame sprendimų priėmėjų dėmesio pramonei ir jos klausimams“, – kalbėjo LPK prezidentas.
Pramonė 4.0 vystymosi tendencijas savo pranešime apžvelgęs „Business at OECD“ generalinis sekretorius Russel Mills taip pat akcentavo inovacijų, skaitmenizavimo, kompetencijų kėlimo ir tinkamo pasirengimo pokyčiams bei bendradarbiavimo būtinybę, siekiant atsidurti verslo lyderių gretose.
„Gebėjimas greitai prisitaikyti prie besikeičiančios tikrovės tampa būtina išgyvenimo sąlyga verslui. O sėkmingos įmonės ir valstybės bus tos, kurios investuos į žinias ir mokymąsi nuo lopšio iki paskutinės dienos“, – akcentavo „Business at OECD“ generalinis sekretorius.
Kitas forumo pranešėjas – įtakingiausios europinės verslo organizacijos „BusinessEurope“ generalinis direktorius Markus J. Beyrer pabrėžė, kad ekonominis gerbūvis sukuria prielaidas visos visuomenės klestėjimui, nes jis lemia investicijas į žmonių ir visos aplinkos gerovę. Tačiau šiandien Europos verslas yra labai priklausomas nuo situacijos pasaulio vertės grandinėje.
„Europai tikrai nereikia apsijuosti savo „tvirtovės”, nes visi dalyvaujam vertės kūrimo grandinėje. <…> Tačiau tam, kad Europoje išlaikytume turimą gyvenimo lygį, turime užtikrinti, kad tapsime skaitmenizavimo lyderiais“, – sakė M. J. Beyrer.
Vokietijos verslo atstovybės BDI/BDA Briuselio biuro vadovo pavaduotojas Joscha Ritz savo pranešime išskyrė tris kertinius iššūkius, kuriuos bus galima įveikti tik sustrategavus pramonės veiklą. Šie iššūkiai tai – klimato kaitos problematika, protekcionistinė Kinijos politika ir skaitmenizacija
„Mums gyvybiškai svarbu užsitikrinti konkurencingumą ypač sparčiai besiskaitmenizuojančiame pasaulyje. Milžinišką potencialą turi dirbtinis intelektas, tačiau Europa neturėtų kopijuoti JAV arba Kinijos. Turime koncentruotis ten, kur esame stiprūs – t.y. dirbtinį intelektą sėkmingai išnaudoti būtent pramonėje. O tam mums reikia pritraukti ir turėti kuo daugiau ekspertų“, – pabrėžė J. Ritz.
LPK inf.
