VIRGINIJUS SINKEVIČIUS. Pramonės iššūkiai

Pagrindinis iššūkis ES pramonei yra nuoseklus jos produktyvumo augimas. Naujos gamybos technologijos keičia Europos pramonės sąlygas ir vis labiau lemia Europos įmonių gebėjimą konkuruoti pasauliniu mastu. Augant globaliam konkurenciniam spaudimui, ES pramonei itin svarbus tampa savo konkurencinio pranašumo stiprinimas efektyviau organizuojant savo veiklą visoje pridėtinės vertės grandinėje. Taigi, Europos pramonės ateitis priklausys nuo jos gebėjimo nuolat prisitaikyti ir diegti inovacijas investuojant į naujas technologijas. Tai – vienas didžiausių iššūkių, sykiu ir galimybių ES pramonės transformacijai į naują etapą, šiandien vadinamą „Pramonė 4.0“.

Galimybės ES pramonei yra išties geros, tačiau ne mažiau svarbu jomis tinkamai pasinaudoti. Pramonės skaitmenizacijos ir robotizacijos laikotarpiu vis daugiau Vakarų Europos gamintojų Centrinės ir Rytų Europos regioną traktuoja kaip rimtą alternatyvą savo pramonės gamybos plėtrai Pietryčių Azijoje. Skaitmenizavimas ir gamybos procesų integracija sudaro papildomų galimybių ES pramonės plėtrai ES regione. Tas duoda nemažą papildomą postūmį ES investicijoms ir visos ES ekonomikos augimui.

Šiame pasauliniame kontekste teigiamai vertinčiau tiek Rytų, tiek Baltijos šalių gamybos perspektyvas. Tą rodo ir augančios tiesioginės užsienio investicijos į apdirbamąją gamybą regione, kurios kartu su investicijomis į paslaugų centrus sudaro ženklią dalį į regioną ke-liaujančių investicinių projektų.

Svarbu suvokti, kad kertinė visų šių procesų dalis yra auganti ES gamybos, o ir kitų pridėtinės vertės grandžių integracija per skaitmenizaciją ir robotizaciją, taigi, labai svarbu, kaip Lietuvos pramonė rengiasi šiems procesams ir kaip valstybė gali šiame procese prisidėti. Tuo tikslu Lietuvoje įsteigėme platformą „Pramonė 4.0“. Jos veiklos tikslas – bendromis pramonės, verslo, akademinės bendruomenės ir valstybės institucijų pastangomis paskatinti skaitmeninių procesų diegimą pramonėje, užtikrinti Lietuvos pramonės konkurencingumą tarptautiniu mastu ir prisidėti prie spartesnio Lietuvos ekonomikos augimo. Taip pat esame sudarę Nacionalinę pramonės konkurencingumo komisiją, kurios vienas pagrindinių uždavinių yra koordinuoti pramonės skaitmeninimo iniciatyvos įgyvendinimą.

Taip pat norime judėti toliau, formuodami ambicingus pramonės transformacijos tikslus. Vienas pagrindinių Ūkio ministerijos tikslų – užtikrinti, kad kiekviena Lietuvos įmonė, tiek didelė, tiek maža, galėtų pasinaudoti skaitmeninių inovacijų teikiamais pranašumais, tobulindama produktus, gerindama procesus ir pritaikydama esamus verslo modelius skaitmeninio amžiaus poreikiams, ir progresuoti dėl tokių inovacijų. Todėl pramonės skaitmeninimo sričiai skiriame didelį dėmesį.

Ūkio ministerija pramonės modernizavimui ir produktyvumo augimo skatinimui ketina įgyvendinti ES investicijų lėšomis finansuojamą priemonę „Pramonės skaitmeninimas LT“. Pagal ją planuojama finansuoti technologinio audito įmonėse atlikimą ir gamybos procesų įrangos su integruotomis skaitmenizavimo technologijomis diegimą. Galimi pareiškėjai – mažosios ir vidutinės pramonės įmonės. Priemonei „Pramonės skaitmeninimas LT“ numatoma skirti 38,86 mln. Eur ES investicijų lėšų. Pirmąjį kvietimą teikti paraiškas planuojama skelbti 2018 m. pirmąjį ketvirtį.

Abu tikslus įmanoma pasiekti ir tai rodo nemažai ES pramonės pavyzdžių. Tam reikalingas sisteminis požiūris į šią transformaciją, taip pat kryptingas darbas tokiais skaitmenizaciją spartinančiais klausimais kaip švietimas, inovacijos, žmogiškieji ištekliai, tinkamai parengtos ES paramos priemonės, skatinančios pramonės transformacijos procesą, aktyvi verslo ir valstybės partnerystė, siekiant ambicingų užsibrėžtų tikslų. Taip pat labai svarbu, kad ES lygmeniu turėtume daugiau ir geriau integruotas ES vidaus rinkas, mažiau kliūčių ES gamintojų ir visos pridėtinės vertės grandinių integracijai.