Vyriausybė nustatė tvarką, kaip bus rengiami pameistriai

Vyriausybė posėdyje pritarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pateiktam Profesinio mokymo organizavimo pameistrystės forma tvarkos aprašui. Juo turės būti vadovaujamasi rengiant pameistrius. Svarbų indėlį rengiant šios tvarkos aprašą ir siekiant jos patvirtinimo padarė LINPRA švietimo srities ekspertai: Viceprezidentas Gintautas Kvietkauskas, Prezidiumo narys, Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centro direktorius Vytautas Petkūnas, LINPRA narių Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centro direktorius Mindaugas Černius ir kiti.

Pameistrystė – tai mokymo organizavimo forma, kai mokiniai didžiąją laiko dalį, 70 proc., mokosi ne profesinėse mokyklose, o pas meistrą – tai yra, pas darbdavį įmonėse, o likusius 30 proc. mokymo įgyvendina profesinio mokymo įstaiga.

Tai ypač aktualu ketvirtosios pramonės revoliucijos laikotarpiu. Pasak Gintauto Kvietkausko, Ketvirtoji pramonės revoliucija, dirbtinis intelektas, kiti automatizacijos veiksniai stipriai keičia darbo rinką, atsiranda naujos darbo funkcijos, kurios keičia įvairias profesijų grupes. Profesinis mokymas ir pameistrystė yra vienas iš būdų, kaip sparčiai prisitaikyti ir atliepti darbo rinkos poreikius.

Už pameistrystės procesų koordinavimą pagal patvirtintą tvarkos aprašą bus atsakingas Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centras. Jis darbdaviams, norintiems mokyti pameistrius, pasiūlys įstaigas, kurios galėtų vykdyti profesinio mokymo programą darbdaviui ir įstaigai susitarus, o tais atvejais, kai tokios profesinio mokymo programos nėra parengtos, – inicijuos naujos reikiamos programos rengimą. Pagal formalias ir neformalias profesinio mokymo programas pameistrystę galės inicijuoti mokymo programų teikėjai, įmonės, mokiniai, darbuotojai.

Teikėjams ir darbdaviams nustatyta prievolė bendradarbiauti planuojant ir įgyvendinant profesinį mokymą ir rekomenduojama jiems pasirašyti bendradarbiavimo sutartį, kurioje galėtų būti įrašyti susitarimai dėl bendradarbiavimo trukmės, sutarties vykdymo sąlygų, Vyriausybės nutarime nenumatytų įsipareigojimų.

Pameistrystės būdu besimokančiųjų daugės

„Sudarome sąlygas plėsti praktinį profesinį mokymą darbo vietoje, skatiname profesinio mokymo įstaigas glaudžiai bendradarbiauti su verslu. Pameistrystė profesiniame mokyme dalyvaujant darbdaviui leidžia derinti darbo rinkos paklausą ir pasiūlą. Norintiesiems įgyti profesiją pameistrystė suteikia galimybę mokytis darbo vietoje ir gauti atlyginimą už darbą, o darbdaviams – tai tiesioginė galimybė pasirengti darbuotoją pagal savo poreikius“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.

Taikydamos pameistrystę profesinio mokymo įstaigos glaudžiai bendradarbiauja su darbdaviu, kad mokinys įgytų reikiamų įgūdžių. Mokymo metu sudaromos dvi sutartys: pameistrystės darbo sutartis ir profesinio mokymo sutartis. Pameistriui sudaromas mokymo planas, pagal kurį asmuo galėtų ir mokytis, ir dirbti. Darbdavys su pameistriu turi sudaryti darbo sutartį, mokėti atlyginimą, suteikti kasmetines atostogas, vykdyti kitus sutarties įsipareigojimus. Pameistrys mokosi pakaitomis tai profesinio mokymo įstaigoje, tai darbo vietoje.

Pameistrystės privalumai – daugiau praktinių įgūdžių mokantis darbo vietoje, sklandesnis perėjimas iš mokymosi į darbą, geresnis įsidarbinimas, glaudesnis švietimo ir verslo bendradarbiavimas, didesnė kvalifikuotų darbuotojų pasiūlos ir paklausos atitiktis.

Tolimesnei pameistrystės plėtrai numatytas pameistrystės modelio įgyvendinimo veiksmų planas. Pameistrystės finansavimas grindžiamas paskatų profesinio mokymo teikėjams ir darbdaviams sukūrimo principu. Tam bus pasitelkiamos ES investicijos – 4,1 mln. eurų. Pameistrystei ir kvalifikacijos tobulinimui darbo vietoje skiriama 2,8 mln. eurų Ekonomikos ir inovacijų ministerijos administruojamų ES lėšų, o praktinių įgūdžių įgijimo rėmimui ir skatinimui – 1,3 mln, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos administruojamų ES lėšų.

Mokinių registro duomenimis, pameistrystės forma 2018 m. mokėsi 3 449 asmenys: 862 pagal pirminio profesinio mokymo programas, 2 587 – pagal tęstinio profesinio mokymo programas. Nors pameistrių skaičius 2014–2018 m. išaugo daugiau kaip du kartus, šia forma besimokančiųjų skaičius sudaro tik apie 3 proc. visų besimokančiųjų profesijos. Pameistrystės formą 2018 m. taikė apie 40 proc. profesinio mokymo įstaigų.

Tobulinant ir plėtojant pameistrystės modelį siekiama, kad 2020–2021 m. ne mažiau kaip 20 proc. baigusiųjų profesinio mokymo programas ar jų modulius bent dalį laiko būtų mokęsi pameistrystės forma.

Profesinio mokymo atnaujinimas – viena iš bendros švietimo struktūrinės reformos dalių. Vykdomas esminis švietimo sistemos atnaujinimas, apimantis visus sistemos lygmenis nuo ikimokyklinio ugdymo iki aukštojo mokslo. Jo tikslas – Lietuvos visuomenę parengti dabarčiai ir ateičiai, ugdymą grindžiant 21-ojo amžiaus kompetencijomis.

Vyriausybės programoje numatyta plėtoti patrauklią ir lanksčią profesinio mokymo sistemą, apimančią pirminį, tęstinį ir neformalųjį profesinį mokymą, suderintą su darbo rinkos paklausa. Profesinis mokymas šiuo metu atnaujinamas iš esmės, stiprinant jo kokybę ir sąveiką su darbo pasauliu, siekiant profesinių mokyklų mokiniams sutekti kompetencijas, kurios suteikia galimybes gauti norimą darbą.

LINPRA inf.